- vikiena
- vikíena sf. (1) DŽ, NdŽ, Skr, vikienà (3) dirva, kur augo vikiai: Jau tos vikienõs ten ta loma sausiausia Trk. Žoles iš bulbių kai neši, mesk ant vikíenos Škn. Vikienõj viskas auga Bgt. Taip vikiai toliau ir džiūsta, sukrauti žaginiuose ant nuskustos vikienos J.Krišč. Ruošiant dobilienas arba vikienas žiemkenčių sėjai, dirvos pirmiausia nuskutamos, o paskui giliai suariamos rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
